Pateikėme asociacijos įžvalgas Valstybės kontrolės auditui
Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka auditą „Švietimo pokyčių (ugdymo turinio) planavimo ir įgyvendinimo veiksmingumas, užtikrinant sąlygas mokinių pasiekimams“. Audito metu vertinama, ar planuojant ir įgyvendinant švietimo pokyčius užtikrinamas kokybiškas bendrasis ugdymas bei efektyvus skirtų valstybės išteklių panaudojimas. Kviečiame susipažinti su P. U. M. A. straipsnyje.
2/10/20261 min read
Auditui atlikti svarbios dalykinių asociacijų, atstovaujančių bendrojo ugdymo sričiai, įžvalgos ir vertinimai, todėl Pradinio ugdymo mokytojų asociacija gavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Veiklos audito II-ojo departamento vyriausios valstybinės auditorės - audito grupės vadovės Vitos Želvienės prašymą atsakyti į klausimus, apimančius strateginių švietimo pokyčių planavimo ir įgyvendinimo pagrįstumo aspektus, ugdymo turinio atnaujinimo įgyvendinimą mokyklose, ugdymo priemonių prieinamumą ir tinkamumą bei NMPP organizavimą ir vertinimą.
Pradinio ugdymo mokytojų asociacija išsakė savo poziciją. Kviečiame susipažinti su apibendrintais pastebėjimais žemiau.
Švietimo reformų analizė atskleidžia sistemines ir tarpusavyje susijusias problemas: jos vykdomos teisiškai neapibrėžtoje erdvėje, priklausomai nuo politinių kadencijų, be ilgalaikės – bent 30 metų – nacionalinės švietimo krypties, todėl stinga tęstinumo, stabilumo ir aiškių, į kokybę orientuotų tikslų. Reformos pasižymi skuba, nepakankamu pilotavimu ir neadekvačiu testavimu, ignoruojant realią mokyklų įvairovę bei vaikų raidos dėsningumus (ypač specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių atžvilgiu). Pradinio ugdymo turinys dirbtinai sunkinamas ir intensyvinamas, dėl ko tampa fragmentiškas ir nebesuteikia pakankamo laiko giliam supratimui. Kartu stokojama esminių įgyvendinimo priemonių – vadovėlių, metodinės pagalbos ir realaus mokytojų parengimo, kas lemia mokytojų nuvertinimą ir ugdymo paviršutiniškumą. Nacionaliniu mastu nėra vieningų pasiekimų vertinimo kriterijų, o kompetencijų vertinimas grindžiamas sunkiai pamatuojamais, subjektyviais rodikliais. Papildomai kyla grėsmė konstitucinei vaiko teisei į nemokamą mokslą dėl komerciško skaitmeninio mokymo(-si) turinio ir nepakankamos infrastruktūros, ypač skaitmeninių kompetencijų ugdymo srityje. Visa tai rodo gilią švietimo tapatybės krizę ir būtinybę iš esmės permąstyti reformų logiką, pereinant nuo fragmentiškų procesų prie nuoseklios, vaiko raida, mokytojo profesionalumu ir nacionaline ugdymo filosofija grįstos sistemos.
Svarbiausias Lietuvos valstybės išteklius – išsilavinę žmonės.